Norėtume jums pristatyti šiaudų ir kitų žemės ūkio atliekų panaudojimo galimybes.  Daugeliui žmonių šiaudai, tai tik atlieka, kurią reikia sudeginti lauke arba susmulkinti ir aparti.

Bet jie visi klysta - juk tai puiki žaliava ne tik namų ar gyvenviečių šildymui, bet ir statybai bei baldų pramonei.

Pats paprasčiausias ir gan neracionaliausias panaudojimo būdas – katilinių kūrenimas šiaudais. Žinoma, jeigu žiūrėsime iš gamtosauginių reikalavimų, tai puikus, kiekvienais metais atsinaujinantis kuras. Išmetamas CO2 kiekis, kūrenant katilines šiaudais, nedidėja, nes augdami javai ar rapsas išskiria tiek pat CO2 , taigi gamtoje įsivyrauja pusiausvyra ir papildomai neišmetama CO2. Susidarę pelenai neteršia gamtos, nes juos galima išberti ant dirvos, kaip papildomą mikroelementų priedas augalams. Kūrenant didesnėse katilinėse, šiaudai deginami ryšuliais arba rulonais.

Neturint kur sandėliuoti šiaudus, galima juos perdirbti į granules arba briketus ir tokiu pavidalu kūrenti katilines. Granulėmis ar briketais taip pat be jokių apribojimų galima kūrenti privačiuose namuose.  Granulės ar briketai gaminami, presuojant susmulkintus 10-16% drėgnumo šiaudus. Presavimui naudojami tokie patys presai, kaip ir skirti medienai.  Kiekviena šiuos įrengimus gaminanti firma gamina panašios kokybės presus, skiriasi tik našumas, galingumas ir kaina.

Šiaudus briketuoti galima įvairiais presais, bet geriausiai tinka tokie presai, kuriuose numatytas papildomas sutankinimas. Tai reikalinga tam, kad šiaudų lyginamasis svoris yra mažas ir norint efektyviai dirbti tai būtina. Didelėms katilinėms kūrenančioms briketus, briketai gaminami minkštesni, kad galėtų sraigtais automatiškai paduoti briketus į pakurą. Privatiems naudotojams briketai gaminami kietesni, nes juos į katilus kraunama rankiniu būdu ir todėl jų tankis turi būti kiek galima didesnis. Daugeliu atvejų kūrenimas šiaudais gali išspręsti energetinę priklausomybę nuo dujų ar skystojo kuro tiekėjų.

Bet šiaudus galima panaudoti ir kitose srityse. 

Iš šiaudų gaminamas popierius, šiuo metu sukurta nauja technologija alkoholio gamyba iš šiaudų biokuro gamybai. 

Mūsų šalyje vyriausybė skyrė prioritetą baldų gamybai, tai norėtųsi daugiau aprašyti apie galimybes šiaudų ir kitų žemės ūkio ir medienos pramonės atliekų panaudojimo baldų ir statybos pramonėje. Kompanija buvo įkurta pasiūlyti technologiją ypač unikalią rišančią sistemą, ir tiekti įrengimus leisiančius gaminti aukštos kokybės plokštes komerciniais kiekiais, perdirbant nepageidaujamas medžiagas paprastai vadinamas atliekomis. Kompanijos svarbiausia filosofija sukurti žemos kainos įrengimus, kur perdirbama žaliava-žemės ūkio atliekos. Įranga gali būti pusiau automatinė arba pilnai automatizuota.

Pirminė idėja buvo sumažinti transporto, sandėliavimo kaštus. Taip pat sukurti greitai atsiperkančią sistemą. Pagal Europoje esančias tendencijas plokščių kaina vis kyla ir praktiškai nenusimato jog jos atpigs. Pagal preliminarius paskaičiavimus visa įranga atsipirks maždaug per 5 metus. Gaminamos, mažos kainos įrengimais, plokštės yra ekvivalenčios ir daugeliu atžvilgiu geresnės nei tradiciniu būdu pilnai automatizuotos linijos naudojančios labai toksiškas dervas formaldehidą, be to naudojančios gan geros kokybės šviežiai nupjautą medieną. Taigi kompanija naudoja nežalingą aplinkai rišančiąją medžiagą vietoj formaldehido, taip pat pagamintos plokštės ar baldai gali būti vėl perdirbami į plokštes nesvarbu ar jos buvo laminuotos ar dengtos PVC ar kita medžiaga.

Be to nėra jokio skirtumo kokias medienos atliekas naudosite, iš jos pagaminti galima geros kokybės plokštes. Daugelis žmonių rūpinasi gamtos tausojimu ir daugelis ieško įvairių produktų ir net pasirengę sumokėti didesnę kainą tam, kad išsaugotų švarią gamtą ir gyventų joje.  Taigi atlikus pagamintų plokščių iš šiaudų, ryžių šiaudų, palmių atliekų, medienos bandymus gauti geri rezultatai.

Plokštes galima gaminti ir iš šieno ar įvairių žolių, rapso sėklų, linų atliekų, cukrašvendrių atliekų, palmių, vandens hiacintų, bambuko, riešutų lukštų, saulėgrąžų lukštų, ryžių šiaudų, manijoko (Cassava), medienos atliekų ar medienos.  

 

Kas svarbiausiai gaminant plokštes iš šiaudų būtina turėti 10% - 16%  (maksimaliai iki 20%)drėgmę, o tai natūrali šiaudų drėgmė surenkamų iš laukų. Jeigu būtina galima įterpti ir džiovyklą, bet tai labai iškelia savikainą. Naudojant šiaudus net ir tik ką nupjautų javų ar rapso gaunama geros kokybės plokštė. Jeigu reikalinga labai aukšto tankio plokštės tuomet jos gaminamos mažesnių matmenų. Plokštės lengvai šlifuojasi ir gaunamas geras rezultatas galutinio produkto, laminavus plokštes. 

  

Plokštės pagamintos šia technologija atitinka visus keliamus reikalavimus ir jos gali būti naudojamos:

gaminti baldams, statybose kaip termoizoliacinė plokštė ar konstrukcinė plokštė taip pat galima gaminti vienkartines dėžes, padėklus ar kita. Vandens atsparumas niekuo nesiskiria nuo tradiciniu būdu gaminamų plokščių. Jas galima pjaustyti, kalti vinis, sukti varžtus, klijuoti, šlifuoti ir t.t. Kas svarbiausiai, jeigu reikia šią sistemą galima perderinti nuo vienos žaliavos prie kitos per vieną dvi valandas. 

 

Jeigu jums baigėsi viena žaliava ir jūs turite kitą tuomet perderinate presus, kitą įrangą ir galite gaminti toliau. Buvo atliktas bandymas plokščių pavyzdžiai, buvo patalpinti Londono zoologijos sode termitų kolonijoje. Šiuo eksperimentu įsitikinta, jog tik vietomis buvo pažeista plokštė t.y. tose vietose kur buvo papuolę grūdai, visur kitur buvo nepaliestos plokštės.

   

Visi kiti bandymai atlikti taip pat ir gali buti atliekami bandymai susidomėjusiems asmenims pateikus žaliavos pavyzdžius Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje nepriklausomose laboratorijose.

  

  

Jeigu sudomino šiaudų panaudojimas galite kreiptis dėl daugiau informacijos:

 

UAB Ekotechnologijos